Zubre valdas pagal Lukis Stuors i Andriens

Atsikeli ryte anksčiau, kol pyplei i fieja da mieg. Įšuoki į kedus i biegi. Biegi takiuku, aplink medžei, gryns uors. Kyl rytinis gars nuo žemes, danguj saule kyl i ryškin jo spalvą. Aplink bund gamta, paukščiukai sučiulb. Kažkur tuoli koks šuo prasiražęs banda suluot’.

O tu biegi i viską matai, girdi, jauti. Ant gala vis pagreitinį žingsnį, nes tau karšta jau, o prieky taves lauk’ ežers. Da keli žingsnei i puokšteli. Puokšteli į viesų i gaivų Rekyvas vandenį. Toliau skaityti „Zubre valdas pagal Lukis Stuors i Andriens“

Lėktuvo paieškos operacija Rėkyvos ežere

1930 metais laikraštyje „Mūsų momentas“ rašė: „Karo lakūnas Antanas Kairaitis su lėktuvu nuskendo Rėkyvos ežere 3 metrų gilumoje. Birželio 13 d. apie 9 val. ryto I eskadrilės karo lakūnas, kulkosvaidžiu atlikdamas šaudymus į šešėlius iš lėktuvo „Šmolikas“, ties Rėkyvos ežeru dėl neaiškios priežasties patyrė avariją.

Šiandien prasidėjo ekspedicija, kurios metu pagal rastas ir iškeltas lėktuvo liekanas tikėtina bus galima nustatyti avarijos priežastį.

Gintautas Sitnikas

Rėkyvos ežero istorija

Ar žinote, kad Rėkyvos ežeras, iki kurio nuo kvartalo einant pėsčiomis vos daugiau nei kilometras, susidarė poledyniniais laikais. Kairiajame Šušvės krante, Radviliškio ir Šiaulių srityje. Ežeras suplautas lygumoje, apvalaus tipo, 4,5 km ilgio ir 4 km pločio, negilus (giliausia vieta 7m), todėl vasarą gretai įšyla, o rudenį ir žiemą greitai atvėsta.

1930 metais birželio mėn. 13 d. (tai aišku, kad penktadienį) ežere įvyko Lietuvos karo lėktuvo avarija. Per ežerą kariniu lėktuvu skrido karo lakūnas viršila Antanas Kairaitis. Jo uždavinys buvo kulkosvaidžio ugnimi apšaudyti judantį taikinį- ežero paviršiuje atsispindėjusį ir greit slenkantį viršuj jo skridusio lėktuvo šešėlį. Bepikiruojant, beveik stačiu kampu, skrendant į žemę iš apie 200m aukščio, lėktuvas pasinėrė į vandenį, kartu nusinešdamas ir lakūną, kuris per arti priskridęs prie vandens, nebegalėjo ar nebespėjo jo išlyginti. (Tikimės, kad ežere dabar nesivaidena :D)

Šaltinis: B.Kviklys enciklopedinis leidinys Mūsų Lietuva III tomas

Vinco Zubrio statybos leidimas

Tęsiant istorijos temą norėtume pristatyti dokumentą, liudijantį gana svarbų Vinco Zubrio gyvenimo etapą, susijusį su valdomu nekilnojamu turtu.
V. Zubrys norėjo statyti naują namą ir 1936 m. balandžio mėn. 14d. buvo gavęs Šiaulių Valsčiaus Kaimo Statybos Komisijos leidimą (nuotraukose). Sprendžiant iš jo, akivaizdu, kad biurokratija ir išsamumu to meto statybos leidimai nepasižymėjo 🙂 Nepaisant to galima perskaityti, kad Šiaulių valsč., Rėkyvos km. ūkininkas Vincas Zubrys turi 14,58 ha žemės, kuri ribojasi su kaimynais Andrašiūnu, V. Baracevičium ir Leonavičium. Dokumente taip pat paaiškinama, kad 1 Nr. pažymėtas senas namas, kuris laikui bėgant bus nukeltas, 2. kūtė ir daržinė po vienu stogu, kurių likimas neįskaitomas ir 3. šįmet (1936 m.) projektuojamas statyti naujas gyv. namas. Pastaba: namas statomas lygiagrečiai vieškelio, medinis.

Dar žinoma, kad vėliau dalį V. Zubrio žemės paėmė valstybė geležinkelio statybai, likusi buvo padalinta dukterims, o dabar vienoje jų ir įgyvendinamas Zubrio valdų projektas.